kiauliškas

kiauliškas
kiaũliškas, kiaũliška bdv. Kiaũliški sprendi̇̀mai.

.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • kiauliškas — kiaũliškas, a adj. (1) K, J, NdŽ → kiaulė 1, 2: Jo apsėjimas visada kiaũliškas Vžns. Išvaizdą šitą dar stiprino nemeigusis mažų kiauliškų akių pažvilgis V.Piet. Sutvėrė kiaũlišką daiktą (kiaulystę, niekšybę padarė)! Lp. | Tu kiaulišku (kietu)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiauliška — kiaũliškas, kiaũliška bdv. Kiaũliški sprendi̇̀mai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • almonas — ×almonas (vok. dial. homann) sm. (1) [K]; R208 dvaro pienininkas: Ir kaip kiaulės almono – tik gėda sakyti – kiauliškas dainas dainuot ir žviegt užsimanė K.Donel …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkiaulys — apkiaulỹs, ė̃ adj. (3b) Žr gana kiauliškas, nemandagus: Norėjo pasirodyti gudrus, bet pasirodė apkiaulỹs Kal …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dainuoti — dainuoti, uoja, ãvo 1. tr., intr. J atlikti vokalinį kūrinį, dainą traukti: Susėdę už stalo pradėkim dainuoti Dkš. Dainuok, sesytė, ko nedainuoji? Sch5. Dainą dainuoti K. Kiauliškas dainas dainuot ir žviegt užsimanė K.Donel. Eglė jiems dainuoja… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiauliamiegis — kiaũliamiegis sm. (1) kiauliškas (ilgas) miegas: Kas čia an jūs kiaũliamiegis užejo! Lp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiauliavotas — ×kiauliavotas, a (hibr.) adj. (1) kiauliškas: Kad ir bagotas, ale kiauliavotas Ds. Ale tai kiauliavotas žmogus, kas gi taip gali padaryti! Bgs …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulius — kiaũlius sm. (2) 1. žr. kiaulis: Kiaũliui nešu [ėsti] Rs. Už tokį kiaũlių tik septyniasdešimt rublių duoda Ut. 2. prk. nemandagus, kiauliškas žmogus: Gražiau valgyk, kiaũliau! Trgn. Čia jau šito kiaũliaus darbas Trgn. Tu tikras kiaulius Jnšk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiauliškumas — kiauliškùmas sm. (2) → kiauliškas: Apsigera ir kiaulės brogu, bet kiauliškumo nepameta Šts …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulys — kiaulỹs sm. (4) 1. Skp žr. kiaulis. 2. prk. kiauliškas žmogus (baramasis žmogaus pavadinimas): Ot kiaulys vaikas, visą stubą priteršė Snt …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”